2015 spalio 8-9 d. Raseinių meno mokyklos vyresnioji dailės mokytoja G. Evseičikaitė kartu su Ariogalos filialo dailės mokytoja K. Grockyte dalyvavo Alytaus dailės mokyklos organizuotame tarptautiniame seminare-konferencijoje dailės mokyklų mokytojams ir bendruomenėms „DAilės eDukAcija ir DADA“. Alytaus kraštotyros muziejuje, kur vyko seminaras, buvo atidaryta ir DADAi skirta paroda, kuriai savo darbus pristatė per 30 seminaro dalyvių menininkų-praktikų, dirbančių dailės mokytojais Lietuvos dailės mokyklose.
DADA 99-ojo jubiliejaus paminėjimo renginių programoje buvo rašoma, kad minėtasis projektas – skirtas 99-osioms vieno iš gyvybingiausių Europos meninės savivokos reiškinių – DADA – įkūrimo metinėms paminėti (Europos komisija 2015 m. paskelbė Europos vystymosi metais). DADA judėjimo atsiradimui didelės įtakos turėjo menininkų reakcija į Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus ir politinių sprendimų beprasmybę. Buvo svarbus iracionalumas, intuicija, chaosas, kūrėjai atmesdavo mene vyraujančius standartus, kuriuos siejo ir su augančiu nacionalizmu, kolonistiniais bei imperiniais interesais, pasak jų, davusiais impulsą karo pradžiai. Menas jiems buvo tarsi galimybė/metodas gyvai ir tikrai suvokti šį laikmetį bei jį kritikuoti (beje šiandien šios problemos išlieka ne mažiau aktualios, o kūryba bei kritikuojančių žmonių bendradarbiavimas, minčių, idėjų sklaida vis dar gali suteikti impulsą pokyčiams).
Per parodos atidarymą vienas iš parodos dalyvių Ramūnas Jaras įžvelgė vieną iš aktualiausių paminėtinų problemų, atsirandančių vertinant šiuolaikinį meną. Nes dažnai žmonės mano turintys pakankamai kompetencijos vertinimui. Tarsi menui nereikėtų pasiruošimo. Tarsi menas – savaiminiai aiškus. „Sunku yra iš gatvės atėjusiam žmogui, suprasti eksponatus ir kažką nuspręsti. Su šiuolaikiniu pasiruošimu žmonės gali ir nesuprasti šiuolaikinio meno, bet jį galima išmokti suprasti. Reikia tik paskaityti apie tai literatūros“.
DADA palikimo reaktualizavimu buvo siekiama ne tik suburti Lietuvos dailės mokyklų ir meno mokyklų dailės skyrių mokytojus, supažindinti su jų kūryba bei vertybinėmis nuostatomis, bet kviečiama ir gyvai pažvelgti į nūdienos bendrakultūrines, sociopolitines ir DAilės eDukAcijos problemas, jas reflektuoti laisva nuo kraštutinai individualizuotų ir/ar ideologizuotų išankstinių požiūrių kalba, ieškoti alogiškų, iracionalių, gyvybingų, pulsuojančių sprendimų.
