Kiekvienas džiaugiamės gavęs, kad ir mažą dovanėlę per šventes, gimtadienius. Kokios bebūtų dovanos: gėlės žiedas, mažutis suvenyras ar kelionė, – visos jos suteikia džiaugsmo.
Nuoširdžiai džiaugėmės, išsipildžiusia svajone pakeliauti, ir mes, Raseinių meno mokyklos mokytojai. Nuostabią kelionę po Žemaitiją – profesinės šventės proga mokytojams organizavo ir dovanojo Raseinių meno mokyklos direktorė Albina Damašauskienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Danutė Nedzinskienė, mokytojai Laisvida Juodytė ir Gražvydas Jegnoras.
Spalio mėnesio pradžioje į šią kelionę išsiruošė romantikos, žinių, nuotykių bei puikių įspūdžių pasiilgę entuziastingi mokytojai. Su nuoširdžiausiais linkėjimais, sveikinimais juos išlydėjo meno mokyklos direktorė A. Damašauskienė. Nors oras buvo šiek tiek apsiniaukęs, netemdė pakilios ir džiugios nuotaikos.
Atvykome į Žemaitijos nacionalinio parko Platelių dvaro sodybą, įsteigtą 1991 metais. Grožėjomės rudenėjančia gamta, Platelių dvaro sodybos etnografijos muziejinėmis vertybėmis. Susidomėję klausėmės gidės pasakojimo žemaičių kalba, vaikščiojome po sodybos svirną. Arklidėje aplankėme pirmąjį Užgavėnių muziejų Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje Užgavėnių šventė. Muziejuje sukaupta daugiau nei 250 įvairių užgavėnių kaukių.
Vėliau vykome prie nuostabaus Platelių ežero, vieno iš didžiausių ir giliausių ežerų Žemaitijoje, pasižyminčio gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 50 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, iš jo išteka Babrungas. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jame yra 7 salos: Pilies, Veršių, Pliksalė, Briedsalė, Ubagsalė, Gaidsalė ir mažiausia Šončelio. Pasidairę į plačius ežero vandenis, romantiškai nusiteikę, vykome į Dovainių kaimą, Danutės Nedzinskienės dėdės namus.
Visi nekantriai laukėme susitikimo su žymiuoju Žemaitijos tautodailininku, medžio drožėju Kaziu Striaupa, kuris drožia šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, užgavėnių kaukes, skulptūras kaimo gyvenimo ir kitomis temomis. Sužavėti talentingo meistro darbais, vaikščiojome po tautodailininko klėtelę, klausėmės įdomių ir linksmų istorijų, pavėsinėje prie bendro pietų stalo. Gardžiuodamiesi saldumynais, arbatėle, klausėmės drožėjo atliekamų senovinių, negirdėtų žemaitiškų dainų, pasakojimų, žavėjomės meistro apdovanojimais – dviem „Aukso vainikais“, kurie yra geriausio meistro vardo patvirtinimas. Kazys Striaupa meno niekur nesimokė, darbus pradėjo kurti savarankiškai tik išėjęs į pensiją. Atsisveikinant, Kazys Striaupa, prisiminimui Raseinių meno mokyklos mokytojų kolektyvui padovanojo Barboros Radvilaitės skulptūrą.
Išvyka tęsėsi. Visus pradžiugino pasirodžiusi saulė, nors ir ne tokia kaitri kaip vasarą. Vykome į Telšių Lietuvos buities muziejų, kurio svarbiausias uždavinys – ne tik pavaizduoti liaudies buitį natūralioje aplinkoje, bet ir išsaugoti autentiškus liaudies architektūros paminklus kaip mokslo šaltinį. Be šio buities muziejaus Lietuvoje garsūs Rumšiškių bei Rokiškio muziejai. Vaikščiojome po senovines žemaičių sodybas, kiemelius, pirkias, važinėjomės vežimaičiu, glostėme žemaitukų karčius ir vaišinome juos obuoliais.
Mūsų kelionė artėjo į pabaigą, pasiekėme Žemaitijos sostinę – Telšius. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį. Legenda pasakoja, kad Telšius įkūrė karžygys Džiugas, dar vadinamas Telšiu. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų. Vaikščiojome po miesto įžymiąsias vietas, o miesto gidais mielai sutiko pabūti Telšiuose gyvenantis Danutės brolis Leonas Pronckus su dukrele Evelina.
Pabuvojome Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje. Istorija byloja, kad 1765 m. bernardinų iniciatyva ant aukščiausios miesto kalvos buvo pastatyta puiki vėlyvojo baroko – klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia. O tik nuo 1926 m. ji vadinama katedra. Mums pasisekė. Dairantis į katedros architektūrinius statinius, prie mūsų sustojo turistinė grupė su gide, visi kartu klausėmės pasakojimo apie šios bažnyčios istoriją, leidomės į katedros požemius, kur palaidoti garsiausieji Žemaitijos vyskupai Justinas Staugaitis, Pranciškus Ramanauskas, Vincentas Borisevičius.
Praturtėję dvasiškai, gerai nusiteikę grįžome į Raseinius, kažkada buvusią Žemaitijos sostinę.
Mokytojai už nuostabią dovaną dėkingi mokyklos direktorei A. Damašauskienei, organizacinei mokytojų grupei bei vairuotojui Arvydui Adomavičiui.
