Rugsėjo 22–28 dienomis meno mokyklos „Svajoklio“ teatro ir Ariogalos skyriaus dešimt mokinių kartu su mokytoja eksperte Albina Damašauskiene ir direktorės pavaduotoju ugdymui Benediktu Siliūnu patyrė nuostabių kūrybos ir bendradarbiavimo akimirkų su bendraamžiais iš Liubartovo miesto. Projektą, kuriuo siekiama atrasti universalias bendražmogiškas vertybes, finansavo Lenkijos ir Lietuvos jaunimo mainų fondas, Lenkijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Liubartovo miesto savivaldybė.
Projekto veiklos vyko Sandomierzo mieste, jis yra vienas iš Jogailos kelio punktų. Per viešnagę Sandomierze Raseinių meno mokyklos ir Liubartovo 2-osios vidurinės mokyklos moksleiviai dalyvavo meno ir teatro dirbtuvėse „Ieškant bendrojo herojaus“. Diskutavome, kas yra šių laikų herojus, kuris yra labiau metafora nei konkreti istorinė ar literatūrinė figūra. Pagrindinė šio projekto metu vykdomų mokymų tema, prielaida – sukurti jaunimo jausmą, kad heroizmas yra viršregioninė, viršistorinė vertybė ir remiasi universaliu bruožų rinkiniu, kurį galima apibūdinti ir išreikšti teatro, kaip plačiai suprantamo meno, kalba. Taigi čia esmė yra ne sutelkti dėmesį į kokią nors konkrečią istorinę asmenybę, kuri yra įprastas lenkų ir lietuvių didvyris, o bandyti apibūdinti tokį herojų, nurodyti jo bruožus, vertybes, būdingas šiuolaikiniam žmogui. Turėjome šaunų teatro mokytoją Rafal Wrotkowski, jis kartu su mūsų mokyklos „Svajoklio“ teatro vadove A. Damašauskiene sukūrė vaidybinius etiudus, juose ir atsispindėjo pagrindiniai mūsų laikų herojaus bruožai – atsakomybė už supančią gamtą, už save, pagarba vyresniam už save, nusistovėjusių stereotipų laužymas ir greita reakcija į aplinkos pokyčius, greita orientacija besikeičiančiame pasaulyje sprendžiant kalbinius barjerus, kitaip sakant, mums pavyko pastatyti „Babelio bokštą“. Tuo labai džiaugėmės.
Svarbus įvykis mūsų projekte buvo knygų skaitymo vakaras. Jame dalyvavo projekto dalyviai kartu su tuose pačiuose svečių namuose gyvenusiais moksleiviais iš Ukrainos. Visi kiekvienas savo kalba skaitėme Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“. Labai šauniai vakarą vainikavo moksleivių Jono ir Deimanto atlikti muzikiniai kūriniai.
Viena diena buvo skirta išvykai į Vyslos žemupį, teko pasivaikščioti šios upės šlaitais ir užkopti į „Pipirų kalnus“. Taip vadinosi neaukšti, maždaug 300 metrų upės Vyslos šlaitai. Susipažinome su miesto, kuriame gyvenome, geografine padėtimi ir vietos įžymybėmis. Labai patiko vietos katedra ir jos viduje esantys meno šedevrai, lubų skliautai.
Kelionė Jogailos keliu baigėsi Liubline, esančiame buvusiame maršrute tarp Krokuvos ir Vilniaus. Šiame mieste įvyko daug istorinių įvykių iš Jogailaičių dinastijos valdymo laikų. Vienas didžiausių jų laimėjimų – 1569 m. sudaryta Lenkijos ir Lietuvos sąjunga, sujungusi Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Liubline Lietuvos aikštėje turėjome unikalią galimybę tiesioginiu vaizdu susisiekti su vilniečiais prie geležinkelio stoties, pamojavome vieni kitiems. Tai tokia yra šio projekto istorinė, meninė, kultūrinė ir daugiafunkcė reikšmė.
Kiekvienas projekto dalyvis mokymų ir laisvalaikio metu susirado naujų draugų, užsimezgė naujų kontaktų. Laisvalaikis buvo įvairiapusiškas: diskoteka, teminis lietuvių vakaras, teminis lenkų vakaras, kur abiejų šalių moksleiviai parodė labai daug išmonės ir gyvos komunikacijos gebėjimų. Bendravimas tarp moksleivių vyko anglų kalba, tai rodo aukštą šios kalbos mokėjimo lygmenį tarp abiejų šalių moksleivių. Projektinės veiklos tęsėsi nuo 10 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Kartais nuovargis lenkdavo pasnausti. Tačiau laikas bėgo nenumaldomai greitai, o nuveikti reikėjo labai daug. Gyva komunikacija tarp abiejų šalių moksleivių tęsėsi ir vakarais.
Netrūko dėmesio ir šio projekto pareiškėjų – Liubartovo miesto savivaldybės pusės. Visi moksleiviai gavo dovanėles, buvo išklausyti. Liubartovo miesto savivaldybės darbuotojos Magda ir Ola buvo su mumis didžiąją dalį laiko, padėjo organizuoti veiklas. Liubartovo miesto meras Krzysztofas Pašnikas ir projekto koordinatorius Arturas Kuśmierzakas su projekto dalyviais susitiko net tris kartus.
Ačiū visiems projekto dalyviams: Raseinių meno mokyklos moksleiviams Astijui, Elizai, Skaistei, Kamilei, Deimantui, Jonui, Viltei, Andrėjai, Matui, Dovydui už šaunų pasirodymą lietuvių tautiniame vakare – pantomimos vaidinimą, spektaklį, dainas, šokius, žaidimus, pačių pasirūpintus tautinius kostiumus. Buvo šaunu – vaišinome visus lietuviška juoda duona, varškės sūriu ir medumi, šokaladu.
Dėkoju Raseinių rajono savivaldybės vicemerui Kęstučiui Užemeckui už materialinę pagalbą projekto veikloms vykdyti, Meno mokyklos dailės mokytojai Ginai Kozikienei – už sukurtus suvenyrus, vaikų tėveliams – kad pasitikėjo mumis.
Benediktas Siliūnas, projekto koordinatorius, vertėjas
Nuotraukos iš mokytojos ekspertės Albinos Damašauskienės archyvo ir puslapio www.lubartow.pl
