Balandžio 7 d. Raseinių meno mokykloje vyko respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Meninio ugdymo problemos, sprendimai ir perspektyvos“ (idėjos ir programos autorė mokytoja ekspertė dr. Jūratė Daugėlienė). Organizatoriai: Raseinių meno mokykla ir Raseinių rajono švietimo centras.
Konferencijos tikslas – skatinti meno (muzikos) pedagogų bendruomenę pasidalinti savo gerąja pedagogine patirtimi, ugdymo inovacijomis, plėtoti kolegišką bendradarbiavimą su respublikos neformaliojo švietimo institucijomis, vykdančiomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo programas.
Atidarymo metu konferencijos dalyvius pasveikino Raseinių švietimo centro metodininkė Audronė Kumpikevičienė, Meno mokyklos direktorė Albina Damašauskienė. Renginio moderatorė dr. Jūratė Daugėlienė įvertino pateiktų pranešimų tematikos aktualumą, įvairovę (muzikos rašto ir solfedžio mokymo(si) problematika, kūryba ir improvizacija, ugdymo psichologija, organizacijos kultūra ir kt.).
Konferenciją pradėjo Raseinių meno mokyklos Ariogalos filialo vyr. mokytoja Alina Skirmantaitė, pristatydama savo mokslinio tyrimo metu gautus rezultatus, kuriuos įgyvendinant galima sėkmingai stiprinti mokyklos kaip organizacijos kultūrą, padidinti bendradarbiavimo galimybes (pranešimas „Organizacijos kultūros plėtra užtikrinant sėkmingą bendradarbiavimą“). Pasak pranešėjos, „mokyklos, palaikančios ir siekiančios tobulinti organizacijos kultūrą, priskiriamos prie žengiančių pirmyn, nes organizacijos kultūros plėtra padeda gerinti meninio ugdymo kokybę, mokyklos vardą, reputaciją visuomenėje bei skatinti bendradarbiavimo procesus, sąlygojančius mokinių visapusišką saviraišką tiek meno mokykloje, tiek už jos ribų“.
Raseinių meno mokyklos Ariogalos filialo vyr. mokytoja Danguolė Raškevičienė analizavo muzikos rašto mokymo(si) problematiką solfedžio pamokose, atskleidė muzikos rašto ir solfedžio pamokų svarbą mokymo procese, apžvelgė pedagoginius ir didaktinius muzikos rašto sistemos pagrindus, atskleidė muzikos rašto reikšmę vaikų muzikiniame ugdyme (pranešimas „Muzikos rašto mokymo problematika solfedžio pamokose“). Buvo pademonstruoti pamokų fragmentai, kuriuose atsispindėjo metodų taikymo įvairovė, atsiskleidė kūrybingas mokytojos darbas.
Mokytojas metodininkas Gintautas Grigalis (Raseinių meno mokykla) pristatė savo autorinę kūrybą, aptarė kūrinių aranžavimo, garso ir vaizdo įrašų parengimo ir atlikimo ypatumus, muzikos kūrinių parinkimo pagal mokinio gebėjimus galimybes (pranešimas „Muzikinė kūryba. Aranžavimas“). Auditorija klausėsi autoriaus kūrinių, stebėjo vaizdo įrašus.
Kelmės meno mokyklos mokytojo Adolfo Sutkaus teigimu, „improvizuodami mokiniai mokymo proceso metu greičiau išmoksta pagroti įvairius gana sudėtingus ritminius darinius, išmoksta būti kūrėjais ir savo kūryba dalintis su kitais, taip taurindami save ir aplinkinius“ (pranešimas „Asmenybės kūrybingumo ugdymas taikant improvizaciją kasdienėse pamokose“). Mokytojas pateikė nuotaikingų praktinių improvizavimo pavyzdžių, į improvizavimo procesą įtraukdamas visus klausytojus, gyvai improvizavo mušamaisiais.
Kitu rakursu į muzikinę improvizaciją žvelgta mokytojos ekspertės dr. Jūratė Daugėlienės pranešime „Muzikinio improvizavimo ugdomieji aspektai“. Šalies pedagoginėje praktikoje muzikinė improvizacija, kaip ypatinga muzikinės-kūrybinės veiklos rūšis, ugdymo metodas, muzikalumą lavinanti sistema, dėl savo sudėtingumo taikoma gana retai. Autorės disertacinio tyrimo „Būsimųjų muzikos mokytojų kūrybiškumo ugdymas taikant muzikinę improvizaciją“ ir kitų autorių tyrimų duomenimis, muzikos pedagogams stinga improvizavimo patirties. Moderniai visuomenei reikalingas kūrybingas žmogus, mąstantis nešabloniškai, turintis ne vykdytojo, bet kūrėjo mentalitetą. Improvizacija – yra vienas kūrybiškumo ugdymo veiksnių.
Pedagogo gebėjimą įžvelgti mokinių mokymosi motyvus, poreikius, jų daromos pažangos lygio įvertintinimo galimybes apžvelgė Raseinių meno mokyklos mokytoja metodininkė Vijoleta Volungienė (pranešimas „Psichologiniai muzikos mokymo ir mokymosi proceso pagrindai“). Muzikinio pedagoginio proceso mokymo ir mokymosi sėkmę lemia ne tik muzikinių gabumų, muzikalumo vystymosi dėsningumų paisymas, bet ir individualių ugdytinio psichinių ypatumų žinojimas, jo mokymosi motyvų (nesąmoningų ir sąmoningų mokymosi paskatų, tenkinančių asmens emocinį, dvasinį gyvenimą, vertybinius poreikius, saviraiškos, kūrybos, bendravimo, pažinimo interesus) skatinimas.
Mokytoja metodininkė Vilija Brazinskienė (Kelmės meno mokykla) savo pedagoginėje veikloje didelį dėmesį skiria mokinių koncertinei veiklai, ansambliniam muzikavimui (pranešimas „Koncertinės veiklos reikšmė asmenybės ugdymui. Ansamblinis muzikavimas kaip mokymo metodas“). Pasak pedagogės, muzikos dalykų mokytojas – tai tas žmogus, kuris įžvelgia vaiko muzikinius gebėjimus, įvertinta nors ir nedidelius muzikinės veiklos rezultatus, palaiko džiaugsmingą norą muzikuoti ir gali įžiebti meilę muzikai visam gyvenimui.
Kelmės meno mokyklos mokytoja metodininkė Vaiva Bukantienė akcentavo, jog sėkmingą ugdymo procesą lemia: mokytojo asmenybė; mokinio sudominimas muzikavimu (individualiai pritaikytas mokymo repertuaras, skatinimas saviraiškai); mokytojo pedagoginis meistriškumas ir dalyko metodologijos pritaikymas individualiems vaiko gebėjimams, orientuotas į vaiko psichologiją; jaukus klasės mikroklimatas; mokinio, kaip asmenybės pažinimas; abipusė pagarba, skatinimas ir žavėjimasis vaiko veikla; tėvų dalyvavimas ugdymo procese, besąlygiškas savo vaiko palaikymas (pranešimas „Svarbiausi faktoriai, lemiantys sėkmingą ugdymo procesą individualiose pamokose su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikais“).
Mokytoja metodininkė Zita Žemaitienė (Raseinių meno mokykla) pranešime „Prisijaukinkime scenos baimę“ aptarė galimus būdus, kurie padeda ugdyti savitvardą ir sumažinti scenos baimę, valdyti kiekvieną situaciją. Scenos baimė – viena dažniausių pasaulyje. Kiekvienas ją išgyvena skirtingai. Kam pakanka keleto bandymų, o kas ją stengiasi įveikti ne per vienerius metus. Vieni – taip ir lieka scenos baimės įkaitais, o kiti – su ja susidraugauja.
Vyr. mokytojos Gitanos Evseičikaitės Saurazienės pranešimas „Z – ne zombių karta“ – itin aktualus šių laikų pedagogui. Netobula valstybės sistema, mažas uždarbis, įtempti tėvų-vaikų santykiai, emigracija, nesuprantamas technologijų amžius… Pranešėja atsakė į klausimus: kaip susiorientuoti šių dienų vaikui tame fone? Kas yra mokytojas šiame kontekste – dalyvis, ar stebėtojas? Reikalavimus mokiniams keliamame kartų kontekste mokytojai dažnai pamiršta, kad pagrindinis ugdymo(si) proceso variklis yra jų asmenybė.
Pavaduotoja ugdymui Rita Krikštanienė pasidžiaugė, jog konferencija buvo naudinga, įdomi, savalaikė, o pranešėjai – atsakingai pasirengę. Skatindama dalintis savo patirtimi ir kitus mokytojus, išreiškė viltį, jog ši konferencija galėtų tapti tęstine.
Pranešėjams buvo įteiktos Raseinių rajono švietimo centro pažymos, klausytojai gavo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Konferencijos dalyviai pasidalijo gerąja patirtimi, pasisėmė idėjų aktualiais meninio (muzikinio) ugdymo klausimais, patobulino savo bendrąsias, dalykines (specialiąsias meno (muzikos) dalyko žinias ir gebėjimus), didaktines kompetencijas, po įtempto darbo turėjo galimybę padiskutuoti, pareflektuoti prie apskritojo stalo.
Jūratė Daugėlienė, mokytoja ekspertė
